 |
Veikla
Lietuvoje sėklos kokybės kontrolės istorija siejasi su sėklininkystės vystymusi. 1928 metais Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės kabineto, kuriam vadovavo profesorius J. Tonkūnas, buvo įkurta sėklų kontrolės stotis. 1934 m. buvo priimtas sėklų kontrolės įstatymas, pagal kurį parduota sėkla turėjo būti atitinkamo švarumo ir daigumo. Sėklos kontrolės stotis buvo išlaikoma iš valstybės biudžeto. 1945-1946 metais kiekvienoje Respublikos apskrityje buvo įsteigtos sėklų kontrolės ir augalų karantino inspekcijos, kurios 1952-1953 metais reorganizuotos į sėklų kontrolės laboratorijas. 1958 metais sėklų kontrolės laboratorijos, priklausiusios Mašinų traktorių stočiai, perduotos rajonų žemės ūkio inspekcijoms. 1966 m. gruodžio 10 d. rajonų sėklos kontrolės laboratorijos pertvarkytos į rajonų valstybines inspekcijas, kurios veikė iki 1997 m. gruodžio 31 dienos. Joms vadovavo Respublikinė valstybinė sėklos inspekcija, kuri koordinavo ir kontroliavo 45 rajonuose esančių sėklos inspekcijų darbą: visuose rajonuose po vieną, o Kėdainių -2 (Kėdainių ir Dotnuvos). 1998 m. Respublikinė valstybinė sėklos inspekcija reorganizuota į Valstybinę sėklos inspekciją, kurios sudėtyje buvo 10 filialų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus filialai. 1970 m. įkurta Valstybinė žemės ūkio produkcijos ir žaliavos kokybės inspekcija. 1985 m. pabaigoje buvo įsteigtas Sąjunginis respublikinis Lietuvos TSR valstybinis agropramoninis komitetas, kurio sudėtyje 1986 m. įkurta Valstybinė grūdų inspekcija. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės įstaiga, įsteigta 2000 metų viduryje, reorganizavus Valstybinę sėklos inspekciją ir Valstybinę grūdų inspekciją. Tarnyba perėmė minėtų inspekcijų funkcijas ir pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką sėklininkystės, grūdų ir jų produktų bei pašarų kokybės gerinimo srityse. Tarnyboje dirba 83 darbuotojai.
|
|